Siekiame tapti pripažintu valstybės nekilnojamojo turto kompetencijos centru

Pranešimas paskelbtas 2017 m. liepos 13 d.

Savaitraštis „Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos“, 2017-07-11 Nr. 26 (938), paskelbė pokalbį su valstybės įmonės Turto banko generaliniu direktoriumi Vaidotu Aleksiumi

 – Kuo užsiima Turto bankas?

– Pagrindinės valstybės įmonės Turto banko veiklos sritys yra centralizuotas valstybės nekilnojamojo turto valdymas, valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimas bei ­­­skolų, neveiksnių aktyvų, paskolų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ir valstybės garantijų administravimas, valdymas bei išieškojimas. Kaip centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdytojas Turto bankas valdo, naudoja ir disponuoja valstybės nekilnojamuoju turtu, perduotu jam valdyti patikėjimo teise, rengia nereikalingo valstybės turto pardavimo aukcionus, organizuoja ir koordinuoja valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimą bei modernizavimą, administruoja Valstybės turto informacinės paieškos sistemą (VTIPS) ir jos duomenų pagrindu rengia metinę valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitą.   Nuo 2009 m. Lietuvoje įgyvendinant centralizuoto valstybės turto valdymo reformą, Turto bankui pavesta perimti ir efektyviai valdyti bei prižiūrėti valstybės administracinį nekilnojamąjį turtą.   Kaip parodė Turto banko parengta pirmoji valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2016 m. ataskaita, administracinės paskirties nekilnojamojo turto plotas sudaro 17 proc., arba 1,78 mln. kv. m, viso valstybės nekilnojamojo turto ploto (10,4 mln. kv. m). Turto bankas iš viešojo sektoriaus jau yra perėmęs daugiau nei 47 tūkst. kv. m administracinių patalpų ploto. Šiemet planuojama perimti dar ne mažiau kaip 160 tūkst. kv. m ploto. Iki 2020 m. Turto bankas turėtų perimti ir centralizuotai valdyti ne mažiau kaip 60 proc. viso valstybės administracinės paskirties nekilnojamojo turto. Taip siekiama sukurti valstybės nekilnojamojo turto valdymo kontrolės sistemą, optimizuoti turto apimtis, kad valstybė turėtų tik tiek nekilnojamojo turto ploto, kiek jo reikia valstybės funkcijoms vykdyti. Siekiama mažinti mokesčių mokėtojų lėšomis dengiamas valstybės nekilnojamojo turto išlaikymo sąnaudas, o viešojo sektoriaus nekilnojamojo turto poreikį grįsti sąnaudų ir naudos analize.    

Kokia šiandien valstybės valdomo nekilnojamojo turto situacija?

Situaciją ir problemas atskleidė Turto banko parengta valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaita. Pirmą kartą per Lietuvos nepriklausomybės metus buvo suskaičiuotas ir įvertintas valstybės nekilnojamasis turtas. Paaiškėjo, kad valstybė valdo daugiau nei 3 mlrd. eurų likutinės vertės nekilnojamąjį turtą, kuriam išlaikyti per metus išleidžia 180 mln. eurų. Šį turtą sudaro daugiau nei 28 tūkst. objektų, kurių bendras plotas siekia 10,45 mln. kv. m. Jį valdo 724 valstybės institucijos. Dalis administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto (kurį visą sudaro daugiau nei 2 tūkst. objektų, bendras jo plotas siekia 1,79 mln. kv. m, o likutinė vertė – 950 mln. eurų) valdoma ir naudojama neefektyviai. Ministerijos valdo daugiau ploto nei reikia tiesioginėms jų funkcijoms vykdyti. 250 tūkst. kv. m nekilnojamojo turto išnuomota, 238 tūkst. kv. m perduota ne viešajam sektoriui naudotis neatlygintinai panaudos pagrindais, 196,8 tūkst. kv. m yra laisvas ir nenaudojamas. Viešasis sektorius rinkoje nuomojasi 71,7 tūkst. kv. m ploto ir praėjusiais metais už jo nuomą sumokėjo 6,2 mln. eurų mokesčio. Už kitiems subjektams nuomojamą valstybės nekilnojamąjį turtą pernai gauta 7,4 mln. eurų nuomos mokesčio. Valstybės turto valdytojai Lietuvoje ir užsienyje valdo objektus, kurie neturi nieko bendra su jų vykdomomis funkcijomis. Pavyzdžiui, turime objektų Papėje (Latvija), Nidoje, Juodkrantėje, Palangoje ir kitur. Norėdami turtą valdyti efektyviau, privalome atsisakyti perteklinio ploto, jį išnuomoti ar parduoti, o reikalingą plotą naudoti už mažiausią kainą valstybės biudžetui. Institucijos turi atsisakyti siauro žinybinio požiūrio ir suprasti, kad valstybės nekilnojamasis turtas nėra įstaigos nuosavybė, jis išlaikomas iš mokesčių mokėtojų lėšų, kurios turi būti naudojamos labai atsakingai.

Kaip plėsis Turto banko galios ir kokie sprendimai bus daromi?

– Jausdami didžiulį mums parodytą valstybės pasitikėjimą ir atsakomybę, pirmiausia imamės stiprinti savo, kaip centralizuoto turto valdytojo, kompetencijos galias, kad galėtume efektyviai valdyti valstybės turtą ir viešajam sektoriui teikti aukščiausio lygio nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugas. Jau kitąmet Turto bankas pradės įgyvendinti valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo tobulinimo projektą, kurio bendra vertė – 1, 35 mln. eurų. Per 3 m., pasitelkus nepriklausomus nekilnojamojo turto valdymo ekspertus ir gerąją užsienio šalių praktiką, planuojama reformuoti centralizuoto nekilnojamojo turto valdymą, sukurti operatyvaus nekilnojamojo turto valdymo informacinę sistemą ir patobulinti Valstybės turto informacinę paieškos sistemą (VTIPS). Valstybės įmonė Turto bankas taps valstybės nekilnojamojo turto valdymo kompetencijų centru – profesionaliu valstybės nekilnojamojo turto valdymo patarėju.

   – Kada Turto bankas pradės centralizuoti valstybės valdomą administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą ir  pardavinėti nereikalingą turtą?

– Centralizavimo procesas vyksta jau trečius metus. Iki 2016 m. pabaigos Turto bankas perėmė daugiau nei 47 tūkst. kv. m ploto. Šiemet planuojama perimti dar ne mažiau kaip 160 tūkst. kv. m ploto. Tačiau šis procesas vyksta vangiai. Nors teisės aktai turto valdytojams nustato pareigą savo iniciatyva teikti pasiūlymus dėl nenaudojamo nekilnojamojo turto perdavimo valdyti centralizuotai, didelė dalis institucijų nėra suinteresuota ir tiesiog atsisako perduoti turtą. Atsisakymą jos motyvuoja tuo, kad patiria mažesnes nekilnojamojo turto priežiūros išlaidas, palyginti su atlygiu, kurį turėtų mokėti už valdymą ir priežiūrą Turto bankui. Tačiau taip skaičiuojant nevertinamos visos išlaidos, pvz., žmogiškųjų išteklių, turto draudimo. Be to, institucijos nekaupia lėšų, reikalingų nekilnojamojo turto pagerinimui ir atnaujinimui finansuoti. Todėl nėra abejonių, kad, valdant turtą vienose rankose ir centralizuotai perkant priežiūros ir eksploatavimo paslaugas, ateityje galima būtų sutaupyti iki 10-15 proc. nekilnojamojo turto išlaikymo sąnaudų.

– Nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad Turto bankas galėtų tapti rimtu nekilnojamojo turto rinkos dalyviu.  

– Šis Turto bankui suteiktas pasitikėjimo kreditas mus labai džiugina. Būtent toks ir yra Turto banko tikslas, kurio visi bendromis pastangomis siekiame. Parengėme naują veiklos strategiją, įmonėje vykdomi struktūriniai pokyčiai, diegiamas naujas turto valdymo modelis, kuriamas naujas Valstybės nekilnojamojo turto strategijos departamentas, buriama kompetentingų specialistų komanda. Šiuos pokyčius diktuoja Turto banko strateginiai tikslai. Mums pavesta centralizuoti administracinį valstybės nekilnojamąjį turtą ir efektyviai jį valdyti, viešajam sektoriui teikiant aukščiausio lygio turto valdymo ir priežiūros paslaugas. Siekiame tapti pripažintu valstybės nekilnojamojo turto kompetencijos centru, kurio veikla būtų pelninga ir kurtų visapusišką vertę valstybei.    

– Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Olita Montvydienė


Valstybės įmonė
Turto bankas
Įmonės kodas: 112021042
PVM kodas: LT120210411

Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre

Kęstučio g. 45
08124 Vilnius
Tel. (8 5) 278 0900
Faks. (8 5) 275 1155

Vilniaus g. 16
01402 Vilnius
Tel. (8 5) 268 4999

© VĮ Turto bankas, 2017
Sprendimas:
GERA Solutions