Nekilnojamojo turto valdymas

Sprendimų dėl valstybės nekilnojamojo turto derinimas

Valstybės nekilnojamojo turto (VNT) patikėjimo sprendimai

Vadovaudamasis Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašo nuostatomis Turto bankas priima sprendimą dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise, kai valstybės nekilnojamojo turto perdavimas vykdomas tarp valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima sprendimą dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise, kai:

  • turto valdytojui patikėjimo teise perduodamos valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos;
  • įstatymų nustatyta tvarka administracinės paskirties ir kiti valstybei nuosavybės teise priklausantys statiniai, patalpos ar jų dalys, taip pat kiti nekilnojamieji daiktai perduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui;
  • valstybės turtas perduodamas Lietuvos bankui, valstybės įmonėms, savivaldybėms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti, juridiniams asmenims, jeigu tai nustatyta jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, kitiems juridiniams asmenims pagal turto patikėjimo sutartį, jeigu įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas, ne ilgesniam kaip 20 metų terminui, arba kai valstybės turtas, patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas pirmiau išvardintų subjektų, perduodamas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti kitiems juridiniams asmenims;
  • bešeimininkis, konfiskuotas, valstybės paveldėtas, į valstybės pajamas perduotas nekilnojamasis turtas, išskyrus perdavimą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui.

Turto valdytojų parengti sprendimų projektai dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise kitam valstybės turto patikėjimo subjektui turi būti suderinti su:

  • institucija, įgyvendinančia valstybės, kaip juridinio asmens, perduodančio ir priimančio valstybės turtą, dalyvio teises ir pareigas (išskyrus atvejus, kai juridinio asmens dalyvio teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos Seimas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė);
  • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, kai perduodamas valstybės mokslo ir studijų institucijų patikėjimo teise valdomas turtas;
  • Konkurencijos taryba, jeigu patikėjimo teise valdomas valstybės turtas perduodamas valstybės įmonėms, juridiniams asmenims, jeigu tai nustatyta jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kitiems juridiniams asmenims pagal turto patikėjimo sutartį, jeigu įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas, ne ilgesniam kaip 20 metų terminui;
  • centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju, kai patikėjimo teise perduodamas valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus atvejus, kai šis turtas perduodamas valstybės institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms.

Valstybės nekilnojamojo turto (VNT) panaudos sprendimai

Vadovaudamasis Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo nuostatomis Turto bankas priima sprendimą dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais, kai valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas perduodamas biudžetinėms įstaigoms. Tokiu atveju maksimalus valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais terminas – 20 metų.

Jei valstybės nekilnojamasis turtas perduodamas žemiau išvardintiems subjektams, tuomet sprendimus dėl šio turto perdavimo panaudos pagrindais priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kai sprendimo projektas yra suderinamas su Turto banku:

  • viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, kurioms atstovauja valstybės ar savivaldybės institucija, taip pat viešosioms įstaigoms – mokykloms ir viešosioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės interesą muziejų sistemoje;
  • socialinės įmonės statusą turintiems juridiniams asmenims;
  • asociacijoms, veikiančioms pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, labdaros ir paramos fondams (šiems fondams gali būti perduodamas tik valstybės nekilnojamasis turtas), kai valstybės nekilnojamasis turtas perduodamas asociacijoms, labdaros ir paramos fondams, kurie vykdo bent vieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1890 „Dėl Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 punkte socialinei ar valstybės nacionalinio saugumo sričiai priskirtinų veiklų;
  • politinėms partijoms;
  • kitiems subjektams, jeigu tai nustatyta įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose.

Maksimalus valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais terminas šiuo atveju yra tik 10 metų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo sprendimų dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais projektus rengia turto valdytojai, ketinantys perduoti valstybės turtą panaudos gavėjams. Turto valdytojų parengti sprendimų dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais projektai turi būti suderinti su:

  • institucija, įgyvendinančia valstybės, kaip juridinio asmens, perduodančio ir priimančio valstybės turtą, dalyvio teises ir pareigas (išskyrus atvejus, kai juridinio asmens dalyvio teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos Seimas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė);
  • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, kai valstybės turtą panaudos pagrindais perduoda mokslo ir studijų institucijos;
  • Konkurencijos taryba, kai valstybės turtas panaudos pagrindais perduodamas ne biudžetinėms įstaigoms ar politinėms partijoms;
  • centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju, kai panaudos pagrindais perduodamas valstybės nekilnojamasis turtas ne biudžetinėms įstaigoms.

Valstybės nekilnojamojo turto (VNT) nuomos sprendimai

Vadovaudamasis Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo nuostatomis sprendimą dėl valstybės turto nuomos priima valstybės turto valdytojas. Sprendime turi būti nustatytos šios nuomos sąlygos: valstybės turto nuomos būdas, nuomojamas turtas ir jo identifikavimo duomenys, turto naudojimo paskirtis, numatomas nuomos terminas, pradinis turto nuompinigių dydis ir kitos nuomos ar nuomos organizavimo sąlygos.

Turto valdytojo sprendimas išnuomoti valstybės turtą viešojo konkurso būdu turi būti suderintas su:

  • institucija, įgyvendinančia valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio, teises ir pareigas (išskyrus tuos atvejus, kai juridinio asmens dalyvio teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos Seimas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė);
  • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, jeigu valstybės turtą ketina išnuomoti valstybės mokslo ir studijų institucijos;
  • centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju, kai išnuomojamas valstybės nekilnojamasis turtas.

Turto valdytojo sprendimas išnuomoti valstybės nekilnojamąjį turtą su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju nederinamas, jeigu:

  • valstybės nekilnojamasis turtas išnuomojamas kopijavimo, dauginimo, kavos, vandens ar maisto aparatams pastatyti, mobiliojo ryšio antenoms įrengti ir kitoms panašioms reikmėms;
  • valstybės nekilnojamąjį turtą išnuomoja valstybės įmonės, organizuojančios orlaivių skrydžius ir eksploatuojančios oro uostus.

Valstybės turtas gali būti išnuomojamas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), jeigu įstatymai nenustato kitaip. Pasibaigus nuomos terminui, su nuomininku, visiškai įvykdžiusiu pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, nuomos sutartis gali būti atnaujinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Valstybės turto nuomos sutarties atnaujinimo atveju valstybės turto valdytojas likus 3 mėnesiams iki nuomos termino pabaigos turi suderinti nuomos sutarties atnaujinimo galimybes su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju.

Pažymėtina, kad valstybės nekilnojamojo turto valdytojo funkcijoms atlikti nenaudojamas valstybės nekilnojamasis turtas negali būti išnuomotas, jeigu Turto bankas nustato, kad valstybės nekilnojamojo turto reikia kito valstybės turto valdytojo funkcijoms atlikti.

Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkursai vykdomi vadovaujantis 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1229 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1524 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“ pakeitimo“.

Valstybės nekilnojamojo turto (VNT) pripažinimo nereikalingu sprendimai

Vadovaujantis Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo nuostatomis valstybės turtas pripažįstamas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės įstaigoje, valstybės įmonėje ar viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo sudarytos komisijos pasiūlymu ir valstybės įstaigos, valstybės įmonės ar viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo vadovo sprendimu.

Sprendimus dėl pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės nekilnojamojo turto nurašymo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir valstybės nekilnojamojo turto valdytojai.

Jeigu priimamas turto valdytojo sprendimas dėl valstybės nekilnojamojo turto pripažinimo nereikalingu valstybės funkcijoms atlikti, būtina gauti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo sutikimą. Prieš teikiant sprendimo projektą Turto bankui yra būtina gauti:

  • institucijos, įgyvendinančios valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio, teises ir pareigas arba Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, jeigu sprendimą dėl turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti priima valstybės mokslo ir studijų institucija, sutikimai, jeigu jie būtini;
  • Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išvada, jeigu priimamas turto valdytojo sprendimas dėl valstybės nekilnojamojo turto ar kitų nekilnojamųjų daiktų, taip pat kilnojamųjų kultūros vertybių, kuriems taikomi kultūros paveldo apsaugos reikalavimai, pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti;
  • Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvada, jeigu priimamas turto valdytojo sprendimas dėl nekilnojamojo turto ar kitų nekilnojamųjų daiktų, kurie patenka į valstybės saugomas teritorijas, pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti.

Valstybės nekilnojamojo turto analizė

Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – Turto bankas, vadovaudamasis Valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo, naudojimo, disponavimo juo ir naujo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto įsigijimo tvarkos aprašu ir naudodamasis Valstybės turto informacinės paieškos sistema (VTIPS), analizuoja valstybės nekilnojamojo turto naudojimą (ar naudojama pagal paskirtį) ir vertina efektyvumą, identifikuoja valstybės institucijų ir įstaigų poreikius, rengia investicinius projektus bei pasiūlymus dėl valstybės institucijų valdomų administracinių pastatų perdavimo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, atlieka apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu veiklai vykdyti ir funkcijoms atlikti, alternatyvų ir jų kaštų bei naudos analizės įvertinimą.

Turto bankas inicijuoja valstybės administracinės paskirties nekilnojamojo turto perėmimą vadovaujantis šiais principais:

  • kaštų sutaupymo principu, kai turtas valdomas ir (arba) naudojamas dviejų ir daugiau valstybės institucijų ar įstaigų. Šis principas apima ir tą nekilnojamąjį turtą, kurio dalį patikėjimo teise jau valdo pats Turto bankas;
  • instituciniu principu, kai siekiama perimti tos pačios valstybės institucijos ar įstaigos, kurios dalį turto centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas jau yra perėmęs vadovaujantis čia išvardintais kitais principais, likusį administracinės paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą;
  • maksimalaus panaudojimo principu, kai Turto bankas nustato valstybės institucijas ir įstaigas, viršijančias Finansų ministerijos nustatytus apsirūpinimo valstybės nekilnojamuoju turtu, reikalingu veiklai vykdyti ir valstybinėms funkcijoms atlikti, normatyvus, siekiant perkelti kitą valstybės instituciją, kurios normatyvai yra mažesni už numatytuosius;
  • atnaujinto nekilnojamojo turto valdymo principu, kai Turto bankas, atlikdamas valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriaus funkciją, atnaujintą valstybės nekilnojamąjį turtą turėtų perduoti nekilnojamojo turto valdytojui, tačiau valdytojo parduotino turto neužtenka atnaujinto nekilnojamojo turto projekto vertei padengti.

Administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto perdavimą valdyti centralizuotai gali inicijuoti ir patys šio turto valdytojai – valstybės institucijos ir įstaigos, siekiančios atsisakyti administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros veiklos. Vyriausybės nutarimų dėl administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto perdavimo valdyti centralizuotai projektai rengiami ir teikiami Vyriausybei kartą per metus iki einamųjų metų birželio 1 dienos.

Turto bankas, įvertinęs apsirūpinimo administracinės paskirties valstybės nekilnojamuoju turtu alternatyvas ir atlikęs šių alternatyvų sąnaudų ir naudos analizę, kuri apima įgyvendinimo būdų ir jų trukmės nustatymą, alternatyvų sąnaudų ir naudos analizę, lėšų poreikio nustatymą, pasiūlymus dėl finansavimo šaltinių, galimų rizikų įvertinimą, taip pat gali nustatyti naujo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto poreikį, jeigu perduoti valstybės institucijai ar įstaigai kitą laisvą ir poreikius atitinkantį administracinės paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą nėra galimybių. Valstybės institucijos ir įstaigos, kurių patikėjimo teise ar panaudos pagrindais valdomas ir naudojamas administracinės paskirties valstybės nekilnojamasis turtas neatitinka valstybės institucijų ir įstaigų poreikių atliekant valstybės funkcijas, turi pateikti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui prašymą įvertinti apsirūpinimo administracinės paskirties valstybės nekilnojamuoju turtu alternatyvas:

  • valstybės institucijos ar įstaigos naudojamo valstybės nekilnojamojo turto rekonstravimo ar pertvarkymo, kad turtas būtų tinkamas institucijos ar įstaigos funkcijoms atlikti, alternatyvą;
  • Turto bankui perduoto patikėjimo teise valdyti nenaudojamo bet kurios paskirties valstybės nekilnojamojo turto naudojimo ir (arba) pritaikymo administracinei paskirčiai alternatyvas;
  • institucijų perkėlimo alternatyvą.

Įvertinęs apsirūpinimo administracinės paskirties valstybės nekilnojamuoju turtu alternatyvas, Turto bankas valstybės institucijai ar įstaigai pateikia informaciją apie kiekvieną alternatyvą, nurodydamas jų įgyvendinimo sąnaudas ir terminus, galimas rizikas, lėšų poreikį, galimus finansavimo šaltinius ir būdus, taip pat pateikia pasiūlymus dėl rekomenduojamos įgyvendinti alternatyvos ir jos finansavimo būdo.

Sprendimų dėl valstybės nekilnojamojo turto derinimą kuruoja Nekilnojamojo turto departamento Analizės ir priežiūros skyrius.

Valstybės turto valdymas patikėjimo teise

Valstybės turtą perduotą patikėjimo teise VĮ Turto bankui valdo Nekilnojamojo turto departamento Nekilnojamojo turto valdymo skyrius.

Pagrindiniai Nekilnojamojo turto valdymo skyriaus uždaviniai:

  • valdyti, naudoti Turto bankui įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patikėjimo teise perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą ir juo disponuoti;
  • teikti patikėjimo teise perduoto valdyti administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugas pagal kartu su panaudos sutartimis su turto valdytojais sudarytas valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugų sutartis;
  • siūlyti parduoti įstatymų nustatyta tvarka valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtus žemės sklypus ir kitus nekilnojamuosius daiktus pagal Vyriausybės patvirtintą parduodamų valstybės nekilnojamųjų daiktų sąrašą.

Skyrius, įgyvendindamas pavestus uždavinius, vykdo šias funkcijas:

  • perima valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą ir su jo valdymu, naudojimu ir disponavimu susijusius dokumentus iš valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, savivaldybių bei kitų juridinių asmenų;
  • atstovauja valstybei valdant ir naudojant perduotą patikėjimo teise valstybės turtą bei atstovauja disponuojant valstybės turtu, kiek tai susiję su šio turto nurašymu, likvidavimu ir pan.;
  • analizuoja valstybės turto valdytojų pateiktus siūlymus dėl valstybės nekilnojamojo turto perėmimo, dalyvauja rengiant parduodamo ir/ar valdomo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo projektus;
  • rengia bei įgyvendina sprendimų projektus dėl materialiojo turto išnuomavimo ir/ar perdavimo naudotis pagal panaudos sutartis, rengia ir administruoja perduoto materialiojo turto nuomos ir/ar panaudos sutartis;
  • rengia bei įgyvendina sprendimų projektus dėl turto administravimo ir priežiūros paslaugų (elektros, šilumos tiekimo, vandens ir nuotekų tvarkymo, komunalinių ir kt.) sutarčių sudarymo, administruoja perduoto turto administravimo paslaugų sutartis;
  • organizuoja ir vykdo atlygintinų turto administravimo paslaugų teikimą fiziniams ir juridiniams asmenims;
  • dalyvauja rengiant įmonės strateginius planus, sudarant įmonės veiklos planus, planuojant reikalingų piniginių lėšų poreikį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. priimtu nutarimu Nr. 259 (toliau – Nutarimas) (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Nuo šių Taisyklių pakeitimo įsigaliojimo, t.y. nuo 2015 m. kovo 20 d., valstybei perduotino nekilnojamojo turto (įskaitant nekilnojamąjį turtą su jam priskirtinais žemės sklypais) ir akcijų administravimu užsiima centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, t.y. valstybės įmonė Turto bankas.

Nekilnojamojo turto valdymo skyrius, vykdydamas šią funkciją:

  • atstovauja valstybei notarų biuruose, VĮ Registrų centre, Nacionalinėje žemės tarnyboje, archyvuose, bankuose bei kitose įstaigose, įmonėse, organizacijose, administruojant valstybei perduotą (perduotiną) turtą;
  • rengia bei įgyvendina sprendimų projektus dėl valstybei perduoto (perduotino) perduotino turto perėmimo;
  • gavus pranešimą apie valstybei perduotą (perduotiną) turtą, inicijuoja informacijos apie šį turtą surinkimą bei dalyvauja apžiūrint valstybei perduotą (perduotiną) turtą ir pasirašo Turto apžiūros aktą;
  • inicijuoja kreipimąsi į teismą dėl apskaitytų statinių pripažinimo bešeimininkiu turtu, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto ar kitaip į valstybės pajamas perduoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių perėmimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634, nuostatomis;
  • inicijuoja valstybei perduoto (perduotino) turto vertinimą tais atvejais, kai VĮ Turto bankui nėra pateikti nekilnojamojo turto vertinimo dokumentai ar, Skyriaus nuomone, šiuose dokumentuose nurodyta vertė neatitinka tikrosios perduodamo nekilnojamojo turto vertės;
  • surašius Turto apskaitos ir perdavimo aktą, gavus įsiteisėjusį teismo sprendimą savininko neturinčius (ar kurių savininkas nežinomas) statinius pripažinti bešeimininkiu turtu, gavus palikimo perėjimo valstybei liudijimą arba kitą dokumentą, kurio pagrindu nuosavybės teisė į nekilnojamojo turtą pereina valstybei, kreipiasi į Registrų centrą ir prašo valstybei perduotą nekilnojamąjį turtą įregistruoti valstybės vardu, išduoti nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos nuorašą (dublikatą), jeigu tai yra tikslinga, bei išduoti nekilnojamojo turto registravimo Nekilnojamojo turto registre pažymėjimą. Dokumentų kopijas pateikia atitinkamiems struktūriniams padaliniams;
  • tais atvejais, kai valstybei perduotas turtas yra įkeistas ar įregistruotas Hipotekos registre, taip pat, jei yra įregistruotas areštas, surašius turto perėmimo dokumentą ir įregistravus turtą valstybės vardu, inicijuoja šio turto realizavimą bei atsiskaitymą su kreditoriais (turto pardavimo kainos derinimas, skolų derinimas, antstolio vykdymo išlaidų analizė, atsiskaitymo su kreditoriais kontrolė ir kt.)

Valstybės įmonė
Turto bankas
Įmonės kodas: 112021042
PVM kodas: LT120210411

Kęstučio g. 45
08124 Vilnius
Tel. (8 5) 278 0900
Faks. (8 5) 275 1155

Vilniaus g. 16
01402 Vilnius
Tel. (8 5) 268 4999

© VĮ Turto bankas, 2017
Sprendimas:
GERA Solutions