Lukiškėse – komplekso įveiklinimui skirtas forumas

Evaldo Čingos nuotr.
Pranešimas paskelbtas 2020 m. vasario 10 d.

Vasario 12 d., trečiadienį, valstybės turtą valdanti ir jo priežiūrą užtikrinanti valstybės įmonė Turto bankas Lukiškių kalėjime organizuoja tarptautinį forumą „Lukiškių kalėjimo vizija. Galimybės ir iššūkiai”. Forumas yra dalis Lukiškių komplekso įveiklinimo studijos, kurią rengia Turto bankas.

Renginyje, kuris vyks vasario 12 d., nuo 9 iki 17 val. Lukiškių izoliatoriuje-kalėjime (Lukiškių skg. 6), dalyvaus pranešėjai iš Lietuvos, Lenkijos, Olandijos ir Italijos, kurie pristatys tiek Lukiškių kalėjimo įvairius pjūvius, tiek kitų šalių patirtį įveiklinant buvusius kalėjimus.

Vokietijos istorijos instituto mokslinis bendradarbis dr. Felixas Ackermannas skaitys pranešimą „Kalėjimo istorijos sluoksniai: Lukiškės kaip smurto erdvė“. Istorijos antropologas savo pranešime kalbės apie Lukiškių kalėjimą kaip valstybinio smurto prieš Vilniaus gyventojus XIX ir XX amžiuose simbolį.

Architektas, kelių architektūros studijų vadovas Johanas De Wachteris, kurio tyrimų laukas apima sovietinių rajonų transformacijas, forume skaitys pranešimą „Teritorijų atsinaujinimo strategijos“. J. De Wachteris savo pranešime ieškos atsakymų į klausimus, kaip elgtis su kultūros paveldu, kai keičiasi pastato funkcijos ir paskirtis. Ką reikia išsaugoti – pastato įvaizdį ar jo funkcijas miesto gyvenime? Kas daro pastatą istoriškai svarbiu – ar tai, kaip jis atrodo, ar tai kas vyko jo viduje?

Meno istorikė ir tyrėja Valentina Gensini iš Italijos pasidalins Florencijoje esančio buvusio Murate kalėjimo įveiklinimo istorija. Buvęs kalėjimo kompleksas po jo uždarymo buvo sėkmingai transformuotas į kultūros rajoną, skirtą įvairiems menininkams.

Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius aptars kūrybišką požiūrį į kultūros paveldą. Dalis Lukiškių komplekso yra kultūros paveldo objektas, tad tai kelią iššūkių ieškant įveiklinimo formų. L. Rekevičius kalbės apie kūrybišką kultūros vertybių interpretavimą ir visų susijusių pusių bendradarbiavimo  svarbą viso proceso metu, kas yra tokio pobūdžio projektų sėkmės pagrindas.

Architektas ir urbanistas Martynas Marozas pristatys atliktą Lukiškių kalėjimo komplekso analizę. Pranešime jis apžvelgs šio sudėtingo komplekso architektūrinius, paveldosauginius, urbanistinius, ekonominius ir kitus sluoksnius , kurie taps pamatu tolimesnei diskusijai.

Lukiškių kalėjimo įveiklinimo studijos projekto kuratorė dr. Inga Urbonaitė-Vadoklienė dėmesį skirs interesų ir lūkesčių suderinimui dėl komplekso įveiklinimo, pristatys dominuojančius poreikius ir išgrynintus projekto prioritetus.

Forumu baigiamas renginių ciklas, kuriuo buvo siekiama supažindinti visuomene, suinteresuotas puses ir institucijas su Lukiškių komplekso istoriniais, sociokultūriniais, architektūriniais, urbanistiniais ir rinkos ekonomikos aspektais, o taip pat surinkti lūkesčius dėl komplekso ateities.

Forumas bus transliuojamas ir internetu, socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Lukiškių vizija“.

Šiuo metu yra surinkta institucijų poreikiai ir vizijos, ką būtų galima daryti uždaryto kalėjimo komplekse. Kartu su visuomenės idėjomis, šie pasiūlymai bus analizuojami ekspertų, kurie išgrynins ir atrinks realiausius Lukiškių komplekso panaudojimo scenarijus. Įvertinus ekonominį šių siūlymų pagrįstumą, nustačius galimus pastato naudotojus ir įvertinus jų poreikius bei galimus veikimo principus, bus formuojami tolimesni žingsniai.

2019 m. liepos mėnesį Vyriausybė protokolu pavedė Turto bankui atlikti Lukiškių komplekso galimybių studiją, išgryninant geriausius objekto įveiklinimo būdus. Turto bankas ruošia tik galimybių studiją, jam pastato valdymas nėra perduotas.

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas buvo uždarytas šių metų liepos 2 d. Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimo kompleksas išsidėstęs beveik 2 hektarų plote Vilniaus centre. Komplekse yra šeši pastatai, saugomi valstybės: administracinis pastatas, Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvės pastatas, gamybinis pastatas, kalėjimo pastatas, kalėjimo-ligoninės pastatas, tvora ir kontrolinis perėjimo postas. 1904 m. baigtas statyti pastatas į Kultūros vertybių registrą įtrauktas nuo 2002 metų.


Valstybės įmonė
Turto bankas
Įmonės kodas: 112021042
PVM kodas: LT120210411

Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre

Kęstučio g. 45
08124 Vilnius
Tel. (8 5) 278 0900
Faks. (8 5) 275 1155

Vilniaus g. 16
01402 Vilnius
Tel. (8 5) 268 4988

© VĮ Turto bankas, 2017
Sprendimas:
GERA Solutions