Užbaigta Lukiškių kalėjimo komplekso galimybių studija

Lukiškių kalėjimo komplekso maketas. E. Čingos nuotr.
Pranešimas paskelbtas 2020 m. birželio 16 d.

Finišas! Beveik pusės metų darbas virto detalia Lukiškių kalėjimo komplekso galimybių studija. Ruošiant studiją apklausta daugiau nei 20 įvairių institucijų, suorganizuoti atviri edukaciniai-konsultaciniai renginiai visuomenei, tarptautinė konferencija, skirta apžvelgti Lukiškių komplekso istorines, architektūrines socioekonomines plotmes ir kitų šalių panašių objektų įveiklinimo patirtis,  kūrybinės dirbtuvės su įvairių sričių ekspertais. Šis milžiniškas darbas nugulė į beveik 100 puslapių studiją, kuri, tikimės, padės pagrindus šio svarbaus Lietuvai ir Vilniui objekto įveiklinimui.

Svarbiausi studijos akcentai:

  • į vieną vietą surinkta komplekso ir jį supančio kvartalo architektūrinė, urbanistinė, paveldosauginė ir demografinė analizės – tai padės tolimesnėms studijoms;
  • apklausus institucijas ir visuomenę, išanalizuotos trys idėjinės komplekso koncepcijos: tai mainų kvartalas, pažangios edukacijos erdvė ir žmonių kvartalas. Apibendrinus duomenis, padaryta išvada, kad dėl savo svarbos tolimesnės Lukiškių veiklos turi remtis mainų ir edukacijos principais; 
  • įvertinus ekonominius kriterijus išgryninti keturi scenarijai, ką daryti su kompleksu: (1) etapais parduoti visą kompleksą; (2) dalį komplekso parduoti, o likusią dalį palikti visuomenės reikmėms; (3) dalies komplekso pardavimas, dalies nuoma, o likusi dalis paliekama visuomenės poreikiams; (4) visas objektas lieka valstybės rankose ir vystomas valstybės lėšomis;
  • įvertinus išsakytas nuomones, visuomenės poreikius ir finansinius išteklius, pasirinktas scenarijus, kuriuo siūloma kalėjimo ligoninės sklypą parduoti, tuo tarpu dalis kalėjimo komplekso pastatų naudojami visuomenės reikmėms, o likusi dalis išnuomojama.

Kas toliau? Studija perduota Finansų ministerijai, kuri teiks pasiūlymus Vyriausybei dėl tolimesnio komplekso likimo.

Dėkojame partneriams ir ekspertams, prisidėjusiems prie studijos ruošimo: projekto kuratorei Ingai Urbonaitei-Vadoklienei, Vilniaus miesto savivaldybei, „MB MMAP“, „SOLID real advisors“ ir UAB „Eurointegracijos projektai“, moderatoriams Martynui Marozui, Elenai Archipovaitei, Andriui Grigorjevui, Gailei Andriuškevičiūtei, ekspertams istorikui Felixui Ackermannui,  architektams Gilmai Teodorai Gylytei, Vytautui Biekšai, Gabrielei Ubarevičiūtei, Donatui Baltrušaičiui, NT vystymo specialistams Mindaugui Kulbokui, Nerijui Juodeliui, Karoliui Tuinylai, kūrybininkams Linui Ramanauskui, Giedrei Šileikytei, Audroniui Imbrasui, Ūlai Tornau, sociologėmis Maryja Šupai, Vitai Kontvainei, verslo strategėmis Olgai Belovai, Laurai Kairienei, studentams Motiejui Vyšniauskui, Ryčiui Cikanavičiui ir visiems, kurie nepagailėjo savo laiko ir pastangų ir prisidėjo prie tolimesnio šio visiems svarbaus komplekso likimo!

Su studija galite susipažinti ČIA.

E. Čingos nuotr.


Valstybės įmonė
Turto bankas
Įmonės kodas: 112021042
PVM kodas: LT120210411

Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre

Kęstučio g. 45
08124 Vilnius
Tel. (8 5) 278 0900
Faks. (8 5) 275 1155

Vilniaus g. 16
01402 Vilnius
Tel. (8 5) 268 4988

© VĮ Turto bankas, 2017
Sprendimas:
GERA Solutions